pasiųsti

pasiųsti
pasių̃sti, pasiuñčia, pàsiuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ; Q120, R8, Sut, M 1. paliepti kokiu reikalu nuvykti, nueiti: Vyresnysiai vaikas visuomet eina te, kur jį močia pasiuñčia Skrb. Pusmergė pri rankų jau, šį tą ten pasių̃sti Krtn. Pàsiuntamas vaikas, atsikiša mun ejimai Krš. Kur pàsiunčia eitie LKKII226(Lz). Pàsiuntė brolis muni arklių paveizėti Tl. Gaspadorius pieminį pàsiuntė kaži kur ten tolien Nv. Anas sūnus pasiųsdavo ažu piemenis KlbIV80(Mlk). Ana pasiųsta neryžės atnešti vandens, nebus atkakla J. Kai stambas, kai žagaras – niekur nepasiųsì Klt. Kaip mietai vaikai – nepasiuntamì Krš. Pasiunčiamoji mergaitė M.Unt. Garbinkime ir branginkime kunigus, priderančiai pavadintuosius ir pàsiųstuosius mūsump DP205. ^ Miegantį pabudini, tinginį pasiunti – tikt netuščia vieta B438. Pasiuntė ežį mielių parnešt LTR(Grk). Jį tik pasiųsti smerčiui marškinių parnešt Plv. Tave tik smerties pasių̃st ieškoti Igl. Pasiųsk karvę silkių pirkti LTR(Šmk). | refl. tr., intr.: Ganyti netinki, gal geriau tiksi man kur pasisių̃sti NdŽ. Geras vaikas, pasisiuñčiamas Dkš. Toks spritnus berniokas, ar kur pasisių̃st – net gera Dgl. Jeigu aš savo vaiko negaliu pasisių̃sti, kur reik, kam ir auginu Krš. Dabar jau vaikų niekur nepasisiųsì Dglš. Toks jau neklaužada – niekur jo nepasisių̃si Srv. Pjauni rugius ištroškęs, tai nor turi [vaiką] vandenio pasisiųst Lp. Šito mašina maklinėja (važinėja) teip, kur reikia pasisių̃sti Slm. Darbinykų kai velnių peklė[je], o kai reikia pasisių̃st, tai nėra ko BM76(Vb). ^ Pasisiųsk mulkį, tai ir pats eik paskui NžR. Pasisių̃sk subinę ir pats drauge eik Jrb. ║ specialiai paskirti kur būti: Buvo ant ligoninę pasiuñtę, ant Vilnių LKKVI282(Nj). Čia bengė [mokyklą], pàsiuntė į Vilnių Trš. 2. per tarpininkus ar tam tikromis priemonėmis įteikti, įduoti: Dovanas pàsiunčiau paštu NdŽ. Kam pasių̃sti žinią NdŽ. Rytojaus dieną jis pasiuntė Skrodskytei raštelį, kad nori su ja pasimatyti svarbiu reikalu V.Myk-Put. Jis pasių̃st tų pinigų negali Klvr. Kai po kelių dienų mano tėvai paskerdė kiaulę, motina pasiuntė skerstuvių ir Pečiūrienei A.Vien. Tujau, matai, pàsiuntė čia biednysims dalyti miltus Knt. Kankinio vainiką pasiuntė tau dangus (iron.) J.Gruš. | Iš tolo per tvorą pasiųstas bučinys – ir širdys liepsnoja B.Sruog. 3. kokia kryptimi paleisti sklisti: Centrinė nervų sistema per sekundę pasiunčia 50–200 impulsų V.Laš.
◊ į ámžinastį pasių̃sti Skr numarinti.
po velnių̃ pasių̃sti iškeikus pavaryti: Juk jis sykį net savo dvaro inspektorių pasiuntė nuo daikto po velnių I.Simon. Ir jeigu kas šią minutę pakištų Gediminui bokalą, vargu ar susivaldytų, nepasiuntęs po velnių J.Avyž.
žvaizdžių̃ skaitýti pasių̃sti nužudyti: Po karo ir Sedoje pàsiuntė ne vieną žvaizdžių̃ skaitýti Brs.
\ siųsti; apsiųsti; atsiųsti; dasiųsti; įsiųsti; išsiųsti; nusiųsti; pasiųsti; parsiųsti; persiųsti; prasiųsti; prisiųsti; susiųsti; užsiųsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • pasiusti — pasiùsti vksm. Aprietas gyvulỹs pasiuñta ir gai̇̃šta …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pasiusti — pasiùsti intr. K, Š, Rtr, NdŽ; SD405, H, R, Sut, M 1. R353, DŽ susirgti pasiutimo liga: Šuo, blūdo apimtas, pasiùto ir blūdija J. Kadai šunys lakstė pasiùtę Ign. Vilkas pasiùtęs apkramtė, tas šunaitis ir pasiùto Dbč. Pasiùtęs vilkas apriejo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašiušti — pašiùšti intr. NdŽ 1. BŽ132 pasišiaušti, pasistoti (apie plaukus): Šuns plaukai pašiušę J. Plaukai pašiušę, rūbai ir kurpės apdulkėjusios LC1883,48. ║ Vrn būti pasišiaušusiais plaukais, papurusiomis plunksnomis: Tokis jau iš jo ir bernas –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasiųsti — pasių̃sti vksm. Mamà pàsiuntė dùkrą į parduotùvę (pir̃kti) dúonos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pasiųstinis — pasiųstìnis, ė smob. (2) NdŽ; Gmž žr. pasiuntinys 1: Tai paskutinis mano pasiųstinės ištyrimas Vaižg. Valdžios iždo pasiųstinis prie savęs turėjo didelę krūvą pinigų rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsiusti — išsiùsti intr. Rtr; Sut, M žr. pasiusti: 1. Sv, Slk Aniemet buvo lapių išsiùtusių Strn. Išsiùtęs vilkas skykt par tvorą i sudraskė bobą smertin Klt. Boba girta tai blogiau negu katė išsiutus Švnč. 2. Kai kokios [naminės degtinės] prigersi, tai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusiusti — nusiùsti 1. žr. pasiusti 2. | refl.: Išminsi, pask eisi pri kito – nusisiùsi nemiegojęs par naktis! Kl. 2. intr. labai greitai, smarkiai nulėkti: Traukinys nusiuto geležinkeliu ir pranyko rš. 3. intr. padvėsti: Turėjau tris paršelius, vienas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • padūkti — padū̃kti intr. 1. SD60,184, R, K pakvaišti, pasiusti: Padūkstù ant vietos, netrivoju, kai užeina skaudėt Skr. Ar tu jau visai padūkaĩ taipo begyvendams? K.Donel. A padū̃ko, a papaĩko – nepažįsta savo vaiko! Gs. Iš rūpesčių galiu padūkt B. Tarė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paleisti — I. suteikti laisvę, duoti sutikimą. 1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paleistas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasiuntėti — tr. BzB310 1. LKKXIV227(Grv), Krsn trumpam liepti nueiti kur, pasiųsti: Pasiuntėk vaiką kirvio Š. Pasiuntėk sa[vo] bernėką, tai induosiu jam ašarėlę pieno Vlk. Tai aš koc ir rasiu vaikelius, tai aš jų nepabudinsiu, tai aš jų nepasiuntėsiu nei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”